Psalmynas 132

Neužmiršk, VIEŠPATIE, Dovydo

ir visų išvargtų jo vargų.

₂Jis prisiekė VIEŠPAČIUI

ir pažadėjo Jokūbo Galingajam:

₃„Į namus, kuriuose gyvenu, nežengsiu,

į lovos patalą negulsiu,

₄miego akims neduosiu,

akių nesumerksiu,

₅kol neparūpinsiu VIEŠPAČIUI vietos,

buveinės Jokūbo Galingajam“.

₆Girdėjome apie ją Efratoje,

atradome Jaaro laukuose.

₇Sakėme: „Eikime į jo buveinę,

pulkime kniūbsti prie jo sosto pakojo“.

₈Pakilk, VIEŠPATIE, ir ateik

į savo poilsio vietą,

tu ir tavo galybės Skrynia!

₉Tavo kunigai teapsivelka teisumu,

tavo ištikimieji tešaukia iš džiaugsmo.

₁₀Tu pažadėjai savo tarnui Dovydui;

neatmesk, VIEŠPATIE, savo pateptojo.

₁₁VIEŠPATS prisiekė Dovydui

ir neatsižadės:

„Padarysiu vieną tavo sūnų karaliumi,

ir jis po tavęs viešpataus.

₁₂Jei tavo sūnūs bus ištikimi mano Sandorai

bei mano įsakams, kuriuos jiems duodu,

tai ir jų sūnūs amžinai sėdės tavo soste“.

₁₃Mat VIEŠPATS išsirinko Sioną,

jis norėjo turėti jį savo Namais.

₁₄„Tai mano poilsio vieta amžinai;

čia gyvensiu, nes toks mano noras.

₁₅Gausiai laiminsiu jo maisto atsargas,

vargšus pasotinsiu duona.

₁₆Jo kunigus aprengsiu teisumu,

ir jo ištikimieji šauks iš džiaugsmo.

₁₇Jame išželdinsiu Dovydo galybę;

parengiau žibintą savo pateptajam.

₁₈Jo priešus aprengsiu gėda,

o ant jo švytės jo vainikas“.